“Gyvo Archyvo” dienos renginių atgarsiai

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos valstybės archyvai paminėjo Tarptautinę archyvų dieną. Ši archyvarų profesinė šventė Lietuvoje minima jau trečius metus. Šiais metais renginio formatas buvo pakeistas ir vietoje tradicinės konferencijos Archyvarų asociacija visus pakvietė į „Gyvo archyvo“ dienos renginius. Visi archyvai, paruošę programas, laukė svečių, kuriems dar plačiau atvėrė savo saugyklų duris.

Lankytojams buvo siūloma aplankyti archyvų patalpose eksponuojamas bei kilnojamąsias saugomų dokumentų parodas, visi buvo kviečiami į apžvalgines ekskursijas po archyvų saugyklas ir atskirus struktūrinius padalinius, rodomi kino seansai, organizuojamos nuotraukų peržiūros, garso įrašų perklausos. Lankytojai populiariai buvo supažindinti su archyvų veiklos specifika bei darbo subtilybėmis, jiems buvo leista patiems susipažinti su įdomiausiomis ir vizualiai patraukliomis bylomis bei dokumentais. Visi galėjo įsitikinti, kad archyvai nėra uždari, kad juose saugoma visa mūsų atmintis, kuri būtina, kad ateitis mokėtų atsiminti.

O dabar išsamiau apie archyvuose vykusius renginius bei lankytojų srautus.

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

Šis archyvas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir žiniasklaidos išskirtinio dėmesio. Buvo siūloma įdomi programa: parengtas trumpas humoristinis pranešimas „Ir kas čia ypatingo? (Beveik rimtai apie LTSR KGB, Lietuvos ypatingojo archyvo veiklą, priėjimą prie dokumentų bei vis dar tvyrančius mitus)“, archyvo skaitykloje buvo eksponuojamos KGB sudarytos žymių Lietuvos visuomenės veikėjų bylos, KGB darbuotojų ir rezervistų, LKP nomenklatūrinių darbuotojų asmens bylos, tremtinių bylos ir kiti įdomūs dokumentai, Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai pakvietė į apžvalginę ekskursiją po KGB rūmus bei dokumentų saugyklas. Archyvo svečiai galėjo pasiklausyti žymios disidentės N. Sadūnaitės tardymo metu KGB daryto įrašo, pasižiūrėti KGB užsakymu slaptai naudoti sukurtą filmą „Ideologas“ (Maskva, 1974 m.).

Akimirkos iš Lietuvos ypatingojo archyvo:

NextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnail
dscf4113
dscf4118
dscf4155
dscf4170
dscf4176
img_0430
img_0431
img_0436
img_0445
img_0449
img_0455
img_0456
img_0460
imgp9560
imgp9576

„Gyvo archyvo“ dienos renginiai, skirti Tarptautinei archyvų dienai paminėti.

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORIJOS ARCHYVAS

Šis archyvas „Gyvo archyvo dieną“ buvo vienas populiariausių. Į ekskursijas užsiregistravo apie 150 pageidaujančiųjų, tačiau apsilankiusiųjų buvo kur kas daugiau, nes dažnas į pažintinę kelionę ateidavo su šeimos nariais. Darbuotojų pasiruošimo nuovargį atpirko lankytojų didelis susidomėjimas bei palankūs atsiliepimai, kaip kad šie vienos lankytojos žodžiai: „Mes važiuojam į paryžius ir luvrus, bet nežinom, kad savo Luvrą turim Lietuvoje…“.

Vyko ekskursijos po Senųjų aktų, pergamentų ir mikrofilmų saugyklas. Ekskursijas vedė vyriausioji paleografė H. Šimanel, Rusijos imperijos įstaigų dokumentų skyriaus vedėja N. Češkevičiūtė, direktoriaus pavaduotojas A. Tamulynas. Jie papasakojo apie patį archyvą, pristatė parodos „Prisilietimas prie senosios istorijos“ eksponatus.  Parodoje buvo galima apžiūrėti vertingus ir unikalius XV–XIX a. dokumentus. Senųjų aktų saugykloje, kur saugomi LDK Vyriausiojo tribunolo aktai, archyvo svečiai galėjo išvysti įspūdingų, net iki 0,5 metro storio, bylų. Taip pat galima buvo apžiūrėti įvairių tradicinių Lietuvos religinių konfesijų metrikų knygas.

Pergamentų ir mikrofilmų saugyklos pasitiko gaiviu šaltuku, juk tai  – archyvo rūsyje esanti buvusi atominio karo slėptuvė. Už įspūdingo storio durų ir sienų saugomas istorijos lobynas, pergamentai, vertingų ir unikalių dokumentų mikrofilmai. Galima buvo apžiūrėti Lenkijos karaliaus Stepono Batoro raštą, popiežiaus Grigaliaus XIII bulę ir dar keletą senų ir vertingų pergamentų.

Akimirkos iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo:

NextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnail
dsc04658
dsc04660
dsc04671
dsc04672
dsc04676
dsc04695
dsc04699

LIETUVOS VALSTYBĖS NAUJASIS ARCHYVAS

Archyve buvo suorganizuota ekskursija, kurios metu  buvo aprodomos saugyklos, papasakota apie archyvo darbą. Buvo parengtos parodos iš „Amerikos lietuvių tautinės sąjungos“, dokumentų rinkinio „1991 m. sausio 13 d. įvykiai“, K. Motiekos, V. P. Andriukaičio, B. J. Kuzmicko ir kt. fondų dokumentų.

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

Didžiausias – Lietuvos centrinis valstybės archyvas gausaus lankytojų būrio sulaukia ištisus metus, tad nenuostabu, kad jų nestigo ir „Gyvo archyvo“ dienos renginiuose.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo patalpose eksponuojama paroda, skirta Česlovo Milošo 100-osioms gimimo metinėms, sulaukė ne tik archyvo lankytojų, bet ir būsimųjų žurnalistų susidomėjimo.

Archyvo kino salėje buvo rodomas keturių valandų trukmės „Archyvinis kino seansas“ – tarpukario Lietuvos ir sovietinio laikotarpio kino dokumentai. Seanso metu žiūrovai galėjo pamatyti ir filmą „Czeslawo Miloszo Vilnius“ (iš ciklo „Lietuvos kultūros paveldas“, aut.: J. Matonis ir V. Damaševičius). Į seansą atvyko ne tik Vilniaus miesto, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai.

Minint Tarptautinę archyvų dieną, Lietuvos technikos bibliotekoje buvo atidaryta archyvo parengta kilnojamoji paroda „Laisvės vardas – Lietuva“, skirta Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Pačiame Vilniaus centre, senamiestyje, eksponuojama paroda yra gražus bibliotekų ir archyvų tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys. Paroda veiks iki birželio 27 d. www.tb.lt

Tęsdamas glaudaus bendravimo su aukštosiomis mokyklomis tradicijas, archyvas Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto studentams pristatė kilnojamąją parodą „2011 – istorinės atminties metai“. Istorikai džiaugiasi, kad paroda padės sudominti studentus ir skatins tyrinėti skaudžias Lietuvos istorijos temas.

Lietuvos centriniame valstybės archyve dokumentinis paveldas yra ne tik saugomas, bet ir populiarinamas, neužveriant archyvo durų visus metus. „Gyvo archyvo“ diena sėkmingai įsiliejo į tikslingą archyvo dokumentinio paveldo sklaidą.

 

 

APSKRIČIŲ ARCHYVAI

Apskričių archyvuose miestelėnai ir miesto svečiai galėjo susipažinti su archyvo darbuotojais, daugiau sužinoti apie archyvaro darbą, jų saugomą archyvinę medžiagą, jos įvairovę, gausą bei svarbą. Archyvuose saugomi dokumentų lobynai mums padeda geriau pažinti savo miesto praeitį, suprasti tada gyvenusius žmones, rekonstruoti svarbiausius istorinius įvykius bei atkurti istorinę tiesą. Archyvuose glūdi dar nemažai paslapčių, todėl visi norintys visada laukiami archyvų skaityklose.

Apskričių didžiausią archyvų fondų dalį sudaro sovietinės okupacijos (1940–1941,1944–1990) metais dabartinėse apskričių teritorijose veikusių vietos valdžios, kitų valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų veiklos dokumentai.

KAUNO APSKRITIES ARCHYVAS

Kauno apskrities archyvas savo svečiams aprodė dokumentų saugyklas, atskleidė įvairių archyvaro darbo subtilybių: papasakojo, kaip valomas ir plaunamas popierius, parodė rekonstruotus ir unikalesnius dokumentus.

Akimirkos iš Kauno apskrities archyvo:

 

NextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnail
01
02
03
04
05
06
07
08
09
10
11
12
 

PANEVĖŽIO APSKRITIES ARCHYVAS

Į „Gyvo archyvo“ dienos renginį atvykusiems lankytojams buvo pasiūlyta ekskursija po archyvą, kurią vedė vyriausioji specialistė D. Miliukaitė. Ji lankytojams parodė archyve saugomus įdomesnius dokumentus, supažindino su archyve veikiančiomis parodomis „Rašytojų dokumentai Panevėžio apskrities archyvo fonduose“, „Pirmieji Panevėžio periodikos leidiniai“. Lankytojams buvo įteikta įvairių leidinių apie Lietuvos archyvus ir juose saugomus dokumentus.

Leave a Reply