Atidaroma paroda „ARCHITEKTO ANTANO VIVULSKIO GYVENIMO IR KŪRYBOS ATSPINDŽIAI“

2019 metų birželio 6 dieną 16 val. Lietuvos valstybės istorijos archyvo Ekspozicijų ir edukacijos salėje įvyks parodos „Architekto Antano Vivulskio gyvenimo ir kūrybos atspindžiai“ atidarymas.

  Prieš 100 metų – 1919 m. sausio 10 d. – Vilniuje mirė Antanas Vivulskis (g. 1877 m.) – žinomas architektas ir skulptorius, kūręs Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų fonduose sukaupta nemažai dokumentų apie šią iškilią asmenybę. Šios parodos tikslas yra remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais apžvelgti svarbiausius A. Vivulskio gyvenimo ir kūrybos aspektus, ir prisiminti bei pagerbti šio talentingo ir tauraus žmogaus atmintį.

Parodoje eksponuojami dokumentai sąlyginai suskirstyti į penkis potemius.

Pirmajam potemiui priklauso Vivulskių giminės istoriją ir menininko biografiją nušviečiantys dokumentai. Tai unikalių dokumentų originalai: 1774 m. Vilniaus pilies teismo aktų knyga, kurioje pirmą kartą minima bajorų Vivulskių giminė; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimas dėl šios giminės bajoriškos kilmės patvirtinimo, genealoginis medis su spalvotu herbu „Prus III“; 1916 m. Vilniaus miesto milicijos komendanto pažyma, patvirtinanti architekto A. Vivulskio asmens duomenis, jo tapatybės registracijos kortelė su nuotraukos negatyvu; A. Vivulskio tėvų santuokos, jo krikšto ir mirties metrikų skaitmeninės kopijos.

Kitų keturių ekspozicijos potemių dokumentai atspindi A. Vivulskio kūrybos paveldą Lietuvoje. Jie skirti Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai, Trijų Kryžių paminklui, Tado Kosciuškos paminklinei lentai Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje, Šiluvos koplyčiai. Parodoje pateikti šių objektų originalūs eskiziniai piešiniai, projektai, brėžiniai, situaciniai planai; taip pat pranešimai ir ataskaitos civilinėms bei bažnytinėms įstaigoms; Vilniaus miesto planai; amžininkų dienoraščių ir to laikmečio laikraščių straipsnių iškarpos bei kt.

Ekspozicijai dokumentai atrinkti iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus ir Kauno Romos katalikų vyskupijų dvasinių konsistorijų, kaizerinės Vokietijos valdžios įstaigų Lietuvoje ir kitų fondų. Dokumentai rašyti lenkų, rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Kiekvienam eksponatui sudaryta išsami anotacija lietuvių kalba. Ekspoziciją papildo LVIA saugomos XX a. pr. nuotraukos, piešiniai, atvirukai, atvirlaiškiai, vizitinės kortelės, carinės Rusijos pinigų banknotai ir obligacijos.

Menininkas, gavęs puikų europinį išsilavinimą išgarsėjo kaip monumentalios architektūros objektų autorius bei monolitinio gelžbetonio statybos Lietuvoje pradininkas. Didelę įtaką A. Vivulskio kūrybai darė įžymaus katalonų architekto Antonijaus Gaudžio (Antoni Gaudi) idėjos, todėl Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia dėl savo architektūrinio stiliaus ir monumentalumo kartais lyginama su garsiąja Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) katedra. Naujamiesčio rajone gyvenę senieji vilniečiai dar atsimena Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, kurioje jie priėmė komuniją, krikšto ar santuokos sakramentus.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir jos kūrėjo likimas buvo tragiškas. Sovietinės valdžios nurodymu 1962 m. A. Vivulskio palaikai buvo iškelti iš bažnyčios ir perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Bažnyčia buvo nugriauta, o ant jos pamatų pastatyti Statybininkų kultūros rūmai.

Parodos kuratorė – Neringa Češkevičiūtė

Parodos rengėjas            Parodos partneris 

Parodos rengimą dalinai finansavo 

Leave a Reply