Lietuvos valstyb?s archyv? komplekso Ekspozicij? ir edukacijos sal?je (Mindaugo g. 8, Vilnius) 2018 m. birželio 7 d. atidaryta paroda „Pergamentai archyvo fonduose“.

Parod? pareng? Lietuvos valstyb?s istorijos archyvas bendradarbiaudamas su Archyvar? asociacija. Ši paroda yra asociacijos projekto  „100 kilometr? unikali? Lietuvos istorijos perl? archyvuose“ parod? ir edukacini? rengini? ciklo dalis. Archyvar? asociacijos projekt? iš dalies finansavo Lietuvos kult?ros taryba.

Pagrindin? archyv? misija yra saugoti dokumentin? paveld?, kuris yra m?s? kult?ros pagrindas. Ta?iau Archyvar? asociacija,  siekdama paneigti susiformavusi? samprat?, kad archyvai yra tik visuomenei mažai prieinami “sen? popieri? sand?liai”,  ketina pristatyti  visuomenei jai priklausan?ius, bet archyvuose saugomus unikalius,  ne tik Lietuvos istorijai svarbius dokumentus. Pastaraisiais metais galima pasteb?ti, kad vis daugiau ?vairiose atminties institucijose saugom? kult?ros paveldo objekt? tampa skaitmeniniais ir pasiekiamais internete. 8-eri? met? valstyb?s archyvuose rengiam? “Atvir? dur?” praktika rodo, kad visuomen?s susidom?jimas ir noras pamatyti dokument? originalus, pajausti (jiems nepakenkiant!)  ranka rašyto dokumento gali? ir pergamento kvap?  tik auga.

Pergamentas – tai dokumentas, rašytas ant specialiai išdirbtos odos, naudotas tekstui užrašyti ir išsaugoti. Jo pavadinimas kilo iš antikinio graikiško Mažosios Azijos Pergamo miesto, kuriame ši medžiaga paplito II a. pr. m. e. Pergament? pradžioje gamindavo daugiausiai vienuolynai, v?liau amatininkai –  odininkai ar pergamentininkai. XIV a. raštvedyboje imtas pla?iau naudoti popierius. Ta?iau pergamentas buvo vis dar naudojamas ir po knyg? spausdinimo preso atradimo XV a. vid. bei popieriaus paplitimo raštvedyboje.  Ant jo buvo surašomi arba spausdinami svarbi? oficialaus ar religinio turinio dokument? originalai: valdov? privilegijos ir ?sakai, popieži? bul?s, tarptautin?s sutartys, savivaldži? miest? teis?s, aukšt?j? mokykl? diplomai, teism? nutarimai.

?vairiuose Lietuvos valstyb?s istorijos archyvo fonduose saugoma virš 400 ypatingai unikali? istorini? šaltini? – pergament?. Tai XIV a. pabaigos – XIX a. pradžios  Lenkijos karali? ir LDK didži?j? kunigaikš?i?,  didik?, Vilniaus universiteto steigimo ir veiklos, bažny?ios hierarch?, cech? privilegijos, ?vair?s žem?s valdymo, pardavimo, bajoriškos kilm?s patvirtinimo aktai ir kt.  Tai ne tik turiniu svarb?s valstyb?s ir priva?i? asmen? ar gimini? gyvenimo faktus atspindintys, bet ir vizualiai patraukl?s dokumentai: paauksuoti, su  originaliais autografais ir antspaudais paauksuotose, pasidabruotose, metalin?se, odin?se, medin?se d?žut?se. Kai kurie iš j? pripažinti ypating? kult?rin? reikšm? turin?iais paveldo objektais, ?traukti ? UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalin? registr?.

Parodoje eksponuojami ir visuomenei pirm? kart? pristatomi ?vairi? amži? ir turinio, skirtingo pergamento išdirbimo kokyb?s ir formos, geros ir patenkinamos fizin?s b?kl?s  (dalis j? restauruoti arba tvarkyti restauratori?), ?sp?dingiausi pergamentai. 

Parodos atidaryme sveikinimo žod? tar? Lietuvos valstyb?s istorijos archyvo direktor? Virginija ?ijunskien?, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst?s valdov? r?m? direktorius Vydas Dolinskas. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis, Lietuvos moksl? akademijos Vrublevski? bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, akademin?s visuomen?s, Lietuvos archyvar? bendruomen?s nariai, dokument? restauratoriai ir kiti šiuo ?vykiu susidom?j? asmenys. Eksponuojamus pergamentus lankytojams pristat?  parodos kurator? LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus ved?ja Neringa ?eškevi?i?t?.

Atidarymo metu smuiku ir violon?ele griež? ir Renesanso laikme?io atmosfer? k?r? styginink? duetas Minadora Šernait? ir Gaudas Krištaponis, kurie atliko kelet? O di Lasso k?rini?. Ypatingai visus sužav?jo M. Šernait?s atliekama solo  smuikui – XV a. bažnytin?s giesm?s ištrauka.  Ji „perskait?“ vien? iš parodoje eksponuojam? pergament?!

Paroda „Pergamentai archyvo fonduose“ bus eksponuojama iki 2018 m. birželio m?nesio pabaigos. Ketinama parengti virtuali? ir kilnojam? parodas.