Šiandien audiovizualiniai dokumentai sudaro didelę dalį pasaulio atminties, jie sukaupti skirtingose atminties institucijose (bibliotekose, muziejuose, archyvuose). Nemažai šių institucijų  pagal savo prigimtį nėra tiesiogiai susiję su audiovizualinio paveldo kaupimu, tvarkymu, saugojimu ir prieigos užtikrinimu. Todėl jos dažnai susiduria su įvairiomis problemomis bei patirties stoka, siekiant išsaugoti kolekcijose sukauptą audiovizualinį paveldą, o taip pat sukurti sąlygas visuomenei juo naudotis. Skaityti pilną tekstą